Ši ataskaita apima LKD veiklą nuo 2005 m. balandžio 15 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d.

 

Organizaciniai reikalai

Senuosiuose draugijos įstatuose, priimtuose dar 1997 m., buvo numatyta rengti LKD suvažiavimus kas treji metai. Paskutinis pagal tuos įstatus surengtas suvažiavimas – penktasis – įvyko 2004 m. rugsėjo 24 d. Jame išrinkta draugijos taryba ir valdyba. Jos organizavo draugijos veiklą iki pat šio suvažiavimo.

2004 m. sausio 22 d. buvo patvirtintas naujas Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, tad pagal jį teko perdirbti ir LKD įstatus. Tai pareikalavo daug pastangų ir laiko. Parengti nauji įstatai buvo patvirtinti neeiliniame LKD suvažiavime 2005 m. balandžio 14 d. Tada patvirtinta ir šiek tiek pakeista V suvažiavime išrinkta valdyba ir taryba. Šiuos pustrečių metų dirbo tokios sudėties valdyba: pirmininkas – Aldonas Pupkis, pavaduotoja – Rita Urnėžiūtė, sekretorė – Marytė Slušinskaitė, narės – Nijolė Čižikienė ir Irena Kruopienė. Taryboje, be valdybos narių, dar dirbo šie LKD nariai: Virginija Balčiūnienė (Šiaulių universiteto gimnazijos mokytoja), Lina Biekštaitė (Vidaus reikalų ministerijos redaktorė), Vidas Garliauskas (Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinės mokyklos mokytojas), Kęstutis Kaminskas (Lietuvos Respublikos Seimo patarėjas), Jonas Klimavičius (Lietuvių kalbos instituto kalbininkas), Algirdas Malakauskas (Šiaulių universiteto lektorius), Lina Murinienė (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultantė), Povilas Rudzevičius (Lietuvių kalbos instituto kalbininkas), Regina Rinkauskienė (Vilniaus pedagoginio universiteto docentė), Regina Venckutė (Vilniaus universiteto docentė).

Tarybą sudarė 15 žmonių – 13 narių ir 2 kandidatai, bet į darbą lygiomis teisėmis kviesdavome visus [...].

V suvažiavime išrinkta ir paskui dar kartą patvirtinta revizijos komisija: Gintautas Akelaitis, Benjaminas Kondratas, Albina Pribušauskaitė.

Visi LKD valdymo ir priežiūros organai išrinkti ir patvirtinti laikantis LKD įstatuose numatytų reikalavimų.

Kasdieninį organizacinį, dalykinį ir ūkinį finansinį darbą dirbo LKD valdyba. Dažnai jos nariai tardavosi neformaliai, posėdžiaudavo pagal reikalą LKD įstatuose numatyta tvarka. LKD taryba kaip patariamasis draugijos padalinys posėdžiaudavo du kartus per metus. Prireikus būdavo šaukiami išplėstiniai valdybos posėdžiai, į juos būdavo kviečiami tarybos nariai, LKD skyrių ir grupių vadovai.

LKD valdyba šaukė ir rengė LKD suvažiavimus: VI – 2006 m. vasario 3 d., VII – 2007 m. sausio 20 d., šį, VIII, pavedė surengti Šiaulių skyriui. Suvažiavimams rengti reikėdavo daug jėgų ir laiko, taip pat išradingumo vien tam, kad pavyktų turėti kvorumą. Mat senuosiuose įstatuose nebuvo griežčiau fiksuota LKD narystė. Naujuose įstatuose numatyta gana griežta narių apskaita. Reikia, kad suvažiavime dalyvautų ne mažiau kaip pusė registruotų narių. Norint pritraukti žmonių neeilinis suvažiavimas buvo susietas su LKD 70-mečiui skirta konferencija, VI suvažiavime pristatyta knyga „Kalbos kultūros studijos“ ir išklausyta jos autoriaus paskaita „Ar mums dar reikia kalbos kultūros?“, VII suvažiavime pristatytas straipsnių rinkinys „Bendrinės kalbos norminimas ir vartojimas“ ir atsiminimų apie prof. Balčikonį knyga, surengtas Rugiaveidės koncertas.

LKD veiklos kryptys

LKD valdyba ir taryba stengėsi dirbti V suvažiavime nustatytomis kryptimis. Vienur darbas vyko gana sklandžiai, pasiekta matomų rezultatų, kitur krutėta nedaug, kai kur ir visai stovėta vietoje.

Renginiai

Nuo 2003 m. kartu su Lietuvių kalbos instituto Kalbos kultūros skyriumi buvo rengiami kalbos praktikos seminarai, redaktoriams ir kalbos tvarkytojams. Iš viso įvyko 10 tokių seminarų (vienas iš jų dėl dalyvių gausos pakartotas).

2005 m. nagrinėti tarties ir kirčiavimo klausimai, terminijos dalykai, 2006 m. – aktualūs sintaksės klausimai (žodžių tvarka ir skyryba) ir periodinės spaudos kalba. Paskutinis seminaras įvyko 2006 m. gegužės 30 d. Dėl permainų LKI Kalbos kultūros skyriuje daugiau seminarų neberengiama. Dabar iš skyriaus jau pasigirsta balsų apie tokių seminarų perspektyvumą.

Nors šioje srityje didžiulis darbas teko, galima sakyti, dviem žmonėms, bet visus organizacinius ir finansinius reikalus tvarkė LKI darbuotojai, tad seminarai būdavo gerai parengti ir pritraukdavo daug klausytojų (vidutiniškai po 80 kiekviename). Seminarų pranešimai būdavo kruopščiai parengti, dalis jų paskui perdirbta į straipsnius ir paskelbta „Gimtojoje kalboje“ ar kitur. Seminarai yra davę ir apčiuopiamos dalykinės naudos: antai „Lietuvos ryte“ ir kituose dienraščiuose kiek pamažėjo dalyvių ir padalyvių klaidų, televizijose dalykiškiau imta rūpintis tarties ir kirčiavimo reikalais.

Šiuos seminarus netiesiogiai pakeitė LKD kartu su VLKK 2006 m. pradėtos rengti Kalbos švaros dienos. Jau įvyko du renginiai: 2006 m. balandžio mėn. ir 2007 m. spalio mėn. Pirmaisiais metais buvo žiūrima kiek galint daugiau lietuviškų televizijų laidų. Užsimota daug ir padaryta daug. LKD ir VLKK interneto svetainėse, „Gimtosios kalbos“ žurnale buvo paskelbti keli rašiniai apie televizijos kalbą. Sukviestas televizijų vadovų pasitarimas. Į mūsų kvietimą neatsiliepė tik LTV ir TV3 vadovai, o su kitais pavyko rasti bendrą kalbą. Pasiektas susitarimas keisti vadovų požiūrį į kalbos dalykus ir į kalbos priežiūros darbą. TV3 vadovai, net pakartotinai prašomi, nesiteikė mums atsakyti, o pas LTV generalinį direktorių važiavome patys.

Svarbiausia, kas pasiekta mūsų darbu, – sukelta didelė diskusija apie televizijų kalbą. Diskutavo interneto naršytojai, didžiųjų dienraščių žurnalistai [...]. Po gero pusmečio nuo Kalbos švaros dienų į kitą laidą buvo perkeltas „Panoramos“ vedėjas Rimvydas Paleckis, o „Panoramoje“ pradėjo dirbti taisyklingai kalbantis Marijus Žiedas.

2007 m. Kalbos švaros dienų rezultatai, rodos, kokio didesnio atgarsio dar nesukėlė, nors į televizijų laidų kalbos kritiką buvo laiko reaguoti. Šių metų sausio 25 d. Kalbos komisijoje susitikome su televizijų atstovais (atvyko jau ir TV3 atstovas). Vis dėlto pokalbis bent mums, kalbininkams, padarė gana slogų įspūdį. Atrodo, kad dalis televizijų atstovų ar net visi nebuvo susipažinę su LKD informacija apie Kalbos švaros dienas, buvo atsišnekama seniai girdėtais argumentais, o vieno net tiesiai pasakyta, kad jis neaukosiąs profesionalo kalbėtojo dėl netikusios jo kalbos. Darėsi aišku, kad televizijose trūksta glaudaus ryšio su kalbą prižiūrinčiais darbuotojais, daug kur dirbama, jei dar dirbama, gana padrikai. Į spaudos kalbos apžvalgas gal kur reaguojama dabar tylomis, tik mes iki šiol dar nieko nesame girdėję.

Į 2007 m. Kalbos švaros dienas pirmą kartą buvo įtraukta daugiau žmonių – dirbo ne tik Vilniaus kalbininkai, bet ir Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio, Akmenės, Raseinių, Plungės LKD žmonės. Manytina, kad ateityje Kalbos švaros dienos galėtų tapti plačiausiu ir ryškiausiu LKD renginiu visoje Lietuvoje, tik reikėtų didesnės temų įvairovės ir daugiau išradingumo.

2006-uosius galima vadinti kalbininko Andriaus Ašmanto metais. 2005 m. pabaigoje LKD išleido kalbininko rinktinių straipsnių knygą „Tautinis ugdymas ir tautos kultūra“ („Trijų žvaigždučių“ leidykla, darbus finansavo kalbininko sūnus prof. Leonas Ašmantas, knyga išsiuntinėta visoms Lietuvos mokykloms). 2006 m. vasario 24 d. Rietave buvo surengtas kalbininko 100-ųjų gimimo metinių minėjimas. Jį rengė LKD Rietavo skyrius, Rietavo savivaldybė, Lauryno Ivinskio gimnazija ir LKD taryba. Įvyko jubiliejinė konferencija (perskaityti 4 pranešimai) ir koncertas. Andriaus Ašmanto jubiliejus kartu su Petro Joniko gimimo 100-mečiu iškilmingai paminėtas Raseinių r. Viduklės vidurinėje mokykloje. Knyga „Tautinis ugdymas ir tautos kultūra“ pristatyta ir Vilniuje, Adomo Mickevičiaus bibliotekoje. 2006 m. gegužės 19 d. 100-osios Petro Joniko gimimo metinės gražiai atšvęstos Pagramantyje, kalbininko lankytoje mokykloje. Visus šiuos renginius inicijavo ir kartu su vietos žmonėmis organizavo LKD taryba.

2006 m. LKD taryba parengė ir su kitų institucijų parama išleido dar dvi knygas. Su Lietuvių kalbos instituto leidykla bvuo baigta rengti atsiminimų apie prof. Balčikonį knyga. Šio darbo sumanytoja ir organizatorė – LKD Panevėžio skyriaus sekretorė, LKD garbės narė Birutė Goberienė. Prie šios knygos rengimo teko prisidėti ir man. Atsiminimų rinkinys buvo pristatytas LKD VII suvažiavime ir Vilniaus knygų mugėje, 2006 m. kovo 10 d. iškilmingas pristatymas surengtas Panevėžyje.

2006 m. pabaigoje kaip „Gimtosios kalbos“ priedas išleistas LKD jubiliejinės konferencijos pranešimų rinkinys „Bendrinės kalbos norminimas ir vartojimas“. Knyga buvo pristatyta LKD VII suvažiavime ir Vilniaus knygų mugėje.

Šiuo metu baigtas rengti LKD mokslo populiarinamasis rinkinys „Kalba ir žmonės“, kuriame užsimota tęsti kalbos sekcijų almanacho „Vardai ir žodžiai“ tradiciją. Knygą sudarė dr. Artūras Judžentis, ją tvarkė ir redagavo doc. Regina Venckutė. Darbą finansiškai parėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

LKD skyrių ir grupių veikla

LKD skyriai taip pat yra surengę gražių ir įsimintinų renginių. Vienas iš veikliausių skyrių – Panevėžio, vadovaujamas LKD garbės narių Eugenijaus Urbono ir Birutės Goberienės, kaip visada, daug laiko skyrė prof. Balčikonio atminimui, rengė kalbininkui skirtus mokinių konkursus, minėjo 120-ąsias gimimo metines. Skyrius surengė tris šventes kalbininko Petro Būtėno atminimui. Būtėno premijos įteiktos prof. Vytautui Vitkauskui, Dainorai ir Eugenijui Urbonams, Panevėžio „Žemynos“ vid. mokyklos mokiniams Lukui Armoškai, Donatai Kablytei, Vykintai Morkūnaitei, Evaldui Širokovui, Miglei Tušlaitei ir lietuvių kalbos mokytojai metodininkei Ritai Miknevičienei. 2006 m. Panevėžyje surengtos knygos „Iš Panevėžio krašto tautosakos“ II dalies ir kompaktinės plokštelės sutiktuvės.

Gausiausias LKD Šiaulių skyrius (5 grupės – 90 narių) rengė tradicines konferencijas „Jono Jablonskio diena Šiauliuose“, Šiaulių miesto ir Šiaulių universiteto diktanto konkursus. Mokyklose vyksta tradiciniai gimtosios kalbos renginiai (konferencijos, konkursai, savaitės ir kt.). Skelbiama daug rašinių „Šiaulių krašto“ laikraštyje, 2006 m.išleistas LKD ir ŠU periodinio leidinio „Kalbos aktualijos“ 8-asis numeris.

Panašiai dirba ir Klaipėdos skyrius, bet jo veikloje matyti ir tarm tikrų pertrūkių, nes, kaip rašoma skyriaus ataskaitoje, „trūksta tokia veikla norinčių užsiimti jaunų kalbininkų – visi dirba daug ir įvairių mokamų darbų (ir mokytojai, ir universiteto dėstytojai).“

Jurbarko skyrius rengia pažintines išvykas į žymias Lietuvos vietas, vyksta pas Lenkijos lietuvius. 2005 m. įvyko raštingumo konkursas, 2006 m. paminėtos kraštiečių kalbininkų sukaktys.

Akmenės rajone kalbos klausimais nuolat rašoma vietos spaudoje. 2006 m. surengta didelė rajono kalbos šventė. Joje dalyvavo svečių iš LKD Šiaulių skyriaus ir iš kitų rajonų.

Rietavo skyrius, be įspūdingo renginio Andriaus Ašmanto 100-osioms gimimo metinėms, surengė konferenciją ir parodą lietuviško metskaitliaus 160-osioms metinėms, dalyvavo savivaldybės gimtosios kalbos konferencijoje „Kalba – žmogaus raiškos būdas“.

Raseinių skyrius kasmet metų pradžioje rengia tradicinius metinius susirinkimus, kuriuose, be vietinių skyriaus reikalų, skaitomi narių parengti pranešimai. Itin plati veikla mokyklose – rašomi varžybiniai diktantai, vyksta kalbos olimpiados, rengiamos įvairios parodos, minėjimai. Tarp jų minėtina išskirtinė Viduklės šventė, skirta Andriaus Ašmanto ir Petro Joniko 100-osioms gimimo metinėms. Raseinių skyrius turbūt yra kalbos straipsnių rajono laikraštyje rekordininkas: 2005 m. „Naujajame ryte“ paskelbta 12 rašinių, 2006 m. – 19, 2007 m. – 15.

LKD Šakių skyrius garsėja visoje Lietuvoje savo kasmetinėmis Kalbos dienomis. 2007 m. birželio 16 d. įvyko jubiliejinė – jau 35-oji šventė. LKD nariai eina į savivaldybės tarybos posėdžius ir taiso jos narių kalbą, tikrina viešuosius užrašus, išleido skyriaus pirmininko Vytauto Armonavičiaus knygelę „Gimtoji – turtas ir rūpestis“ (2007). Tais pat metais Kaune išleista skyriaus parengta knyga „Kur žodžio tėviškė“ apie Šakių krašto kalbininkus.

Čia suminėti tik kai kurie skyrių nuveikti ir dirbami darbai, daugiausia tokie, kurie galėtų paskatinti ir kitus semtis patirties. Antra vertus, būtina pabrėžti, kad daugelį čia minėtų darbų skyriai susiplanuoja ir atlieka patys, tik maža dalis inicijuojama LKD tarybos. Skyrių veiklos savarankiškumas kaip tik yra visos LKD veiklos sėkmės pagrindas. Ta sėkmė būna tuo didesnė, kuo glaudžiau palaikomi ryšiai su centru – teikiama informacija, siunčiamos ataskaitos, kviečiami į renginius centro ir kitų skyrių žmonės, laiku mokami mokesčiai. Galiu pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais valdybos ir tarybos skyrių ir grupių ryšiai tapo draugiškesni, dalykiškesni. Tai laikau vienu iš didesnių valdybos darbo laimėjimų.

Ryšiai su kitomis institucijomis

LKD valdyba ir taryba finansiškai daugiausia buvo palaikoma Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. Ji rėmė mūsų leidinius ir dalį renginių. Be to, LKD pirmininkas stebėtojo teisėmis buvo kviečiamas į Komisijos posėdžius. Gražiai bendradarbiavome ir su Lietuvių kalbos institutu. Be jau minėtų darbų, dar pasakytina, kad 2005 m. kartu su LKI buvo surengta žodžių rinkimo ekspedicija Kazlų Rūdos apylinkėse. Surinkta daug tekstų regioniniam Kazlų Rūdos šnektos žodynui. Pridurtina, kad šio žodyno rengimu ir leidimu taip pat rūpinosi Lietuvių kalbos insitutas. 2006 m. peržiūrėjome kalbininkės Antanės Kučinskaitės namų archyvą ir su kalbos dalykais susijusius dokumentus perdavėme LKI archyvui. Beje, tuo metu mūsų stropioji sekretorė Marytė Slušinskaitė įrašė į magnetofoną vienus iš paskutinių Antanės Kučinskaitės pasakojimų.

Prastai klostėsi ryšiai su Valstybinės kalbos inspekcija. Dar prieš ataskaitinį laikotarpį į LKD tarybą buvo išrinktas inspekcijos atstovas. Surengėme diskusiją dėl firmų vardų teikimo tvarkos, bet inspekcija ją pavertė niekine ir šitaip buvo įteisintas Patentų biuro savavaliavimas. Vėliau teko skelbti viešą LKD narių pareiškimą dėl cementovkės vartojimo, kuriame tiesiogiai prikišome inspekcijai dėl jos darbo aplaidumo. Gal čia bus mano subjektyvi nuomonė, bet atrodo, kad inspekcijos vadovybė linkusi daugiau imituoti darbą ir prireikus tik atsirašinėti negu rimtai rūpintis bendrinės kalbos vartosenos būkle. Jei reikia, pateiksiu faktų, bet man rodos, kad Lietuvių kalbos draugijai neturėtų būti priimtinas požiūris vertinti kalbos dalykus tik nutarimais paremtais argumentais ir nepareikšti nuomonės dėl atvejų, kurių nėra VLKK nutarimuose (plg. cementovkės pateisinimą, dar žr. „Lietuvos ryto“ priedą „TV antena“, 2008 01 19). Kalba čia paverčiama tikru biurokratijos paragrafu ir iš jos pašalinama vertybinė orientacija. Antra vertus, tie inspekcijos rašinėjimai (beje, ne visada parengti metodiškai tinkamai) neduoda reikiamos naudos ir rezultatų, galinčių sustabdyti dabartinės vartosenos griūtį, užkirsti kelią kalbos menkėjimui ir prastėjimui. Tai rodo ir mūsų rengiamos Kalbos švaros dienos.

Gražiai dalykiškai bendrauta su Mokslo ir enciklopedijų leidybis institutu ir tiesiogiai su „Gimtosios kalbos“ žurnalu. [...]

Be „Gimtosios kalbos“, svarbiausias LKD informacijos šaltinis yra LKD interneto svetainė. Už jos atsiradimą noriu tarti padėkos žodį Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto anuometiniam dekanui prof. Bonifacui Stundžiai. Svetainę ėmėsi tvarkyti LKD tarybos narys Povilas Rudzevičius. 2005 m. buvo šio darbo pradžia, 2006 m. svetainė įgijo dabartinį pavidalą. 2007 m. buvome gavę Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo paramą, šiemet, deja, paramos neskirta.

Skyriai savo informaciją daugiausia skelbia vietinėje spaudoje. Gaila, kad informacija LKD interneto svetainei iki šiol teikiama vangokai.

Problemiški LKD santykiai su mokyklomis. Jau minėta, kad kai kurie skyriai kaip tik mokyklos kalbos ugdymą yra išsikėlę kaip svarbiausią uždavinį ir jį gana sėkmingai vykdo. LKD vadovybė, priešingai, čia iš esmės beveik nieko nėra padariusi, nebent tai, kad pernai Šalčininkų r. Turgelių vidurinei mokyklai, švenčiančiai 15 metų sukaktį, buvo padovanota LKD išleistų knygų. LKD suvažiavimuose kaskart vis buvo keliami svarbūs mokyklos kalbos ugdymo klausimai, bet mums rankas pakirsdavo Švietimo ir mokslo ministerijos reakcija: į mūsų siūlymus(is) ir raštus paprasčiausiai nebuvo atsakoma. Į mus nesikreipia ir Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga, tiesa, ir mes ryšių su jais neieškojome.

Vis dėlto mokyklų reikalų nieku būdu nereikėtų užmiršti. Prieš suvažiavimą tarybos nariams buvo išplatintas tarybos nario Vido Garliausko laiškas. Perduodu jį būsimajai tarybai.

***

Apibendrinant pastarųjų metų LKD veiklą galima sakyti, kad draugija pamažu stojasi ant kojų, randa savo veiklos barus ir jau yra išbridusi iš to neapibrėžtumo, kuris jai buvo būdingas prieš 10–15 metų. Tie veiklos barai – tai kalbos normų sklaida, kalbinis švietimas ir visuomenės kalbinis patriotinis ugdymas. Vis dėlto reikia pripažinti, kad tie barai dar gana siauri ir dorojami per mažo kalbos kultūros darbininkų būrio. Aidas apie mūsų darbus dar gana menkas ir dažnai pasiekia tik mūsų pačių ausis.

Ir taryboje, ir valdyboje, atrodo, ir skyriuose pastaruoju metu susiduriama su dviem neigiamais reiškiniais, su kuriais galynėtis darosi vis sunkiau.

Vienas iš jų – vis labiau visus užvaldantis nihilizmas, nuomonė, kad kaip yra, taip ir bus gerai. Didžiausią baimę kelia jaunesnių kartų kalbininkų abejingumas kalbos tvarkybos reikalams, net norminamajam darbui. Su nerimu turime laukti laikų, kai tų nihilistinių nuotaikų galėtų susidaryti kritinė masė ir būtų nuspręsta rūpintis vien rašyba ir skyryba. Pripažinkime – beveik visi normintojai dabar solidaus amžiaus, jie stumiami iš aktyvios veiklos, iš vidurinės kartos jų turime tik vieną kitą, o iš jaunimo nematyti nieko. Tada kas bus toliau – ar tikrai teks išsukti iš daugiau kaip šimtmečio tradicijos prižiūrėti kalbą, kaip įprasta nuo Jablonskio laikų, ar paleisime viską plaukti pasroviui ir tenkinsimės ta žinoma slunkiaus nuostata: kaip pasakysi, taip nepagadinsi.

Antras reiškinys – vis didesnis visuomenės ir jaunesnių kartų kalbininkų pragmatėjimas, kitaip sakant, visko matavimas materialiu atlygiu. Dėl to ir jaunesnių darbininkų dirbti beveik neprisišaukiama, nėra kuo pakeisti vyresnių skyrių vadovų. Šitaip dėl vadovų stokos pastaraisiais metais sunyko keletas LKD grupių ir skyrių. [...]

Kad LKD iš tikrųjų virstų stipria visuomenės jėga, reikia kokių nors reformų. Praėjusių metų balandžio 3 d. aš, kaip LKD pirmininkas, išsiuntinėjau tarybos nariams ir skyrių vadovams laišką „Dėl LKD veiklos perspektyvų“. Balandžio 16 d. jo teiginiai ir gautos pastabos buvo apsvarstyti išplėstiniame valdybos ir tarybos posėdyje. Beveik visuotinai buvo sutarta LKD pirmininkui skirti ne daugiau kaip dvi kadencijas (nors įstatuose tai nenumatyta), kasmetinius suvažiavimus rengti vis kitame skyriuje. Sutarta stiprinti LKD tarybos kaip LKD veiklos generatoriaus vaidmenį. Šiuos siūlymus norėčiau teikti suvažiavimui pritarti.

Kitas dalykas, apie kurį tada kalbėta ir dabar reikia iškelti, – LKD finansavimas. Būtina užsidirbti šiek tiek pinigų, pavyzdžiui, už kursus, seminarus, šiaip renginius. Redaktoriai ir vertėjai neduoda ramybės prašydami seminarų, pratybų, sutinka mokėti patys ar žada gauti įstaigų pinigų. Mano galva, tokių seminarų bent Vilniuje galėtų vykti net kas mėnesį, tik turėtų būti deramai atlyginama dėstytojams ir organizatoriams. Jei būtų galima turėti LKD vadybininką, kuris tokius kursus organizuotų visoje Lietuvoje, rūpintųsi renginiais, leidyba ir pats užsidirbtų čia tinkamą atlyginimą, LKD veikla tikrai suvešėtų ir taptų galinga kalbos normų sklaidos ir švietimo priemone.

Antra vertus, reikėtų sumaniai išnaudoti įvairių fondų paramą, imtis tam tikrų projektų, bet taip, kad dalis lėšų liktų administravimo reikalams. Antai VLKK remia mūsų rengiamas Kalbos švaros dienas, bet atlyginama atskirai kiekvienam darbininkui. O kodėl negalėtų būti prašoma lėšų iš karto visam projektui ir jomis disponuotų pati LKD valdyba?

Prašyčiau suprasti teisingai. Jokiu būdu nesiūlau LKD paversti UAB-u. Visuomeninė pareiga ir toliau turėtų būti visos LKD veiklos pagrindas. Bet vis dėlto reikėtų siekti, kad prie LKD vadovybės atsirastų žmonių ar žmogus, kuriam LKD darbas būtų pagrindinis arba bent iš dalies pagrindinis. Kitaip priešokio darbais verčiantis ir toliau teks vegetuoti ir laukti žmonių patriotiškumo, bet jo su vis naujomis kartomis – patys matome – vis mažiau atsiranda.

LKD perspektyvų galėtume matyti ir kitur. Pavyzdžiui, ar nederėtų mėginti eiti į radiją ar televiziją ne su pamokslais, o su išradingai ir pagauliai parengtomis laidomis. Reikėtų daugiau įvairių kalbos švenčių, linksmesnių renginių, kurie trauktų žmones, ugdytų jų kalbos jausmą ir tautinę savimonę. Reikėtų ir skambaus balso aktualiomis ar bent svarbesnėmis kalbinio gyvenimo temomis.

Tokių formų ir būdų galima nurodyti ir daugiau. Tikiuosi, jų išgirsime ir suvažiavimo diskusijose. Tad linkiu šiandien įžiebti daugiau ugnies, kelti aktualius LKD veiklos klausimus, o naujajai LKD valdybai ir tarybai – nusiteikti energingai dirbti. Viliuosi, kad kitame suvažiavime 2011 metais galėsime pasidžiaugti didesniais darbais, negu džiaugiamės šiandien.