■ Agnė Zakaravičiūtė. Jaunesniosios Veisiejų krašto kartos gimtoji šnekta: dabartis ir perspektyvos 3

Šiandien vis dažniau kalbama apie pietų aukštaičių, vadinamųjų dzūkų, šnektų silpnėjimą ir
pokyčius, pastebimus jau ne tik mokslininkų, bet ir pačių vietinių šio regiono gyventojų. Esminius tarmės kaitos procesus rodo jaunesniosios kartos vartojama šnekta (lyginant su vyresniųjų
pateikėjų vartojamu tarminiu kodu) ir šios kartos atstovų sąmoningai arba pasąmoningai deklaruojamos kalbinės nuostatos.

Per šių metų ekspedicijas Veisiejų punkte ir jo apylinkėse surinkta medžiaga atskleidė, kad šiame krašte gyvenančio jaunimo kalba pasižymi ne vienu tarminiu požymiu, o pateikėjų kalbinės nuostatos yra gana palankios tarmei. Tačiau ir pačios tarminės ypatybės, jų stiprumas ar vartojimo dažnumas,
ir tarmės ar tarminio kalbėjimo suvokimas jau yra pasikeitęs.

Atsižvelgiant į Veisiejų krašto ir Veisiejų šnektos gyvybingumo rodiklius, matyti dinamiškojo tarmės varianto perspektyvų. Svarbu, kad vietos šnekta netaptų tik siaurai vartojamu šnekamosios kalbos variantu. Tarminės kultūros ugdymo turėtų nepamiršti vietos valdžios institucijos, pedagogai, visi Veisiejų krašte ir šiam kraštui dirbantys ir kuriantys asmenys.

■ Recenzijos

Brigita Janiūnaitė, Monika Petraitė, Giedrius Jucevičius. Organizacijų inovacinė kultūra(Vaida Buivydienė) 11

Nagrinėjama Kauno technologijos universiteto mokslininkų grupės parengtos studijos kalba.

■ Žodynininkė Zita Virginija Šimėnaitė (1950–2016)(Gertrūda Naktinienė, Aurelija Gritėnienė) 15

Kolegių atsisveikinimo žodis kalbininkei, didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ bendradarbei Zitai
Virginijai Šimėnaitei.

■ Palydint Aušrą (Aušra Kaikarytė, 1976–2016) (Rita Urnėžiūtė) 20

Rugpjūčio 4 d. netekome gabios ir darbščios dialektologės Aušros Kaikarytės.

■ Iš praeities

Anykščių kraštas viename Petro Būtėno laiške prof. Eduardui Volteriui (Lionė Lapinskienė) 24

1927 m. vasaros pabaigoje Eduardo Volterio paragintas Petras Būtėnas dviračiu keliavo po
Anykščių kraštą ieškodamas istorinės Vorutos pilies buvimo ženklų. Po išvykos rašytame laiške užfiksuota vertingų vardyno duomenų, atspindėtas to krašto geografinis, socialinis ir etnografinis vaizdas.

■ Apžvalga

Archivum Lithuanicum 17 (Rita Urnėžiūtė) 29

Lietuvių kalba 1–10 (Erika Jasionytė-Mikučionienė) 30

■ Iš skaitinių 32

Ištrauka iš Antano Biliūno „Baltųjų šešėlių“ atskleidžia, kad Jonas Biliūnas domėjęsis savo krašto žmonių kalba ir rinkęs jų posakius.