Šiais metais suvažiavimas rengiamas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namuose (Savičiaus g. 11, einant nuo Rotušės aikštės fontano link Bokšto g.). Pradžia 10.00.
Išsamesnės informacijos teirautis el. paštu lkdraugija@gmail.com
Apie žymųjį lietuvių paribio tarmių tyrėją rašo Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė.
Danguolė Mikulėnienė. Retam mūsų žmogui...
Džiaugiamės ir sveikiname!
Daugiau informacijos
prof. habil. dr. Danguole Mikulėniene, dr. Violeta Meiliūnaite ir žodyno sudarytoja doc. dr. Janina Švambaryte-Valužiene.
Laukiame Jūsų Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete, 214 auditorijoje.
Kvietimas
Gruodžio 9 d. 14 val. Lietuvių kalbos instituto bibliotekoje rengiamos šios
knygos sutiktuvės. Maloniai kviečiame!
Kvietimas
savanorių talkininkų, atliko mokinių apklausą. Siekta išsiaiškinti, ką mokiniai mano apie lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos kalbų pirkimą. Apklausos rezultatai aptarti LRT „Klasikos“ programos laidoje „Ryto allegro“. Linos Smolskienės ir LKD valdybos sekretorės Ritos Urnėžiūtės pokalbio įrašas skelbiamas čia: http://lrvab.lrt.lt/lt/archive/25717/ nuo 00:27:58
2017 m. pabaigos.
LKD taryba (valdybos narių pavardės paryškintos): Albinas Drukteinis,
Vidas Garliauskas, Birutė Goberienė, Ona Laima Gudzinevičiūtė, Kęstutis Kaminskas, Vitalija Karaciejūtė, Irena Kruopienė, Vilma Leonavičienė,
Algirdas Malakauskas, Violeta Meiliūnaitė (pirmininko pavaduotoja), Aldona Pauliukaitienė, Bonifacas Stundžia (pirmininkas), Vilija Šemetienė, Rita Urnėžiūtė (sekretorė), Vidas Valskys.
Revizijos komisija: Gintautas Akelaitis (pirmininkas), Emilija Gedraitienė,
Regina Venckutė.
Atsiradus siūlymų dėl nario mokesčio dydžio, balsavimu nuspręsta mokestį didinti. Nuo 2016 m. LKD nariai mokės metinį 5 eurų mokestį, o studentai ir pensininkai kaip ir anksčiau – simbolinį 1 euro mokestį.
Išsamesnė informacija apie suvažiavimą ir seminarą paskelbta „Gimtosios kalbos“ rugsėjo mėn. numeryje.
Dėkojame visiems LKD nariams ir talkininkams, padėjusiems surengti šį renginį.
LKD valdyba
Rita Urnėžiūtė. Lietuvių kalbos draugijos XV suvažiavimas
Nijolė Čižikienė. Kalbos mokymas ir mokyklų kalba tarpukario Lietuvių
kalbos draugijos veikloje ir „Gimtosios kalbos“ žurnale
Visa informacija apie kongresą skelbiama www.baltistukongresas.flf.vu.lt
mokyklos reorganizavimą ir kviesdama ieškoti galimybių suteikti šiai mokyklai gimnazijos statusą.
Dėl Šalčininkų r. Dieveniškių „Ryto“ vidurinės mokyklos struktūros pertvarkymo, tipo ir pavadinimo pakeitimo
Jurgaitis, Arnas Danusas, Emilis Pavilionis parodė meninę kompoziciją „Kaip man į tave prabilti?“, parengtą pagal lietuvių literatūros klasikų tekstus (kurso vadovė Eglė Gabrėnaitė, scenos kalbos dėstytoja doc. Judita Ušinskaitė). Antroje renginio dalyje Rita Urnėžiūtė pakvietė mokinius, mokytojus ir mokyklos svečius dalyvauti lietuvių kalbos ir tautosakos viktorinoje „Paukšteli čiulbantis, išburki baltą rytą…“. Viktorinos nugalėtojus apdovanojo Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Gardine konsulė Salomėja Jankauskienė, sveikino Pelesos mokyklos direktorius Jonas Matiulevičius.
Kalbėtasi apie Žiemgalos ir Aukštaitijos kraštų istorijos ir kultūros žurnalus.
Lionė Lapinskienė papasakojo apie išskirtinius Joniškio krašto muziejaus darbus, skirtus senosios Žiemgalos dvasiniam ir kultūriniam paveldui įamžinti, pristatė Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos leidinį „Šiaurietiški atsivėrimai“, Šiaulių universiteto almanachą „Šiaurės Lietuva“. Juozas Brazauskas, Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos istorijos mokytojas ekspertas, „Žiemgalos“ draugijos Panevėžio skyriaus pirmininkas, kalbėjo
apie „Žiemgalos“ žurnalą ir Panevėžyje leidžiamą „Senvagę“.
Birutė Goberienė supažindino su LKD Panevėžio skyriaus leidiniais: tai knyga „Panevėžiškiai šneka“ (1992), konferencijos medžiagos leidinys „Toj šaly, kur krito gilės“ (1993), knyga „Krašto mįslės ir skaičiuotės“ (1996), atsiminimų ir tautosakos knyga „Punsko ir Seinų krašte“ (1997), atsiminimų, tautosakos, krašto istorijos, kultūros knyga „Tauragnuose“ (1999), internetinis „Lietuvių kalbininkų sąvadas“ (www.emokykla.lt, 2000), konferencijos medžiagos
leidinys „Panevėžio krašto kalbininkai“ (2000), lankstukas „Lietuvių kalbos žodyno vyriausieji redaktoriai“ (2001), knyga su kompaktine plokštele „Iš Panevėžio krašto tautosakos“ (2003, 2006), knyga „Dėk žodį prie žodžio –
turėsi žodyną. Atsiminimai apie kalbininką Juozą Balčikonį“ (2006).
Birutė Goberienė
Feliciją Povickaitę-Bortkevičienę: bajorę, spaudos ir visuomenės veikėją“. Renginys vyko gegužės 15 d. Panevėžio kraštotyros muziejuje. Lietuvos
kolegijų bibliotekų asociacijos pirmininkė, Panevėžio kolegijos bibliotekos vedėja Vilija Riaubienė ir Panevėžio miesto tarybos narė Gema Umbrasienė perskaitė pranešimą „Felicijos Bortkevičienės gyvenimo pradžios paieškos“. Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Jūratė Gaidelienė kalbėjo apie Felicijos Bortkevičienės atminimo ženklus šiame muziejuje. Renginyje kalbėjo ir du Felicijos Bortkevičienės Kalbos premijos laureatai – Romas Kaunietis ir Albina Saladūnaitė. Ši pranešėja kartu su Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Panevėžio apskrities skyriaus vadu Egidijumi Matulevičiumi apžvelgė Felicijos Bortkevičienės ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gyvenimo ir veiklos paraleles.
tinkančioje Klaipėdos etnokultūros centro aplinkoje, vyko tradicinis pasakininkų konkursas „Vieną kartą...“ ir koncertinis pasakų sekėjų pasirodymas, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Jame paprastai dalyvauja
Klaipėdos mokyklų mokiniai. Šiais metais konkursas sulaukė 20 dalyvių,
atrinktų mokyklose po ten vykusių konkursų arba rengtų tiesiogiai miesto konkursui. Gausiausia buvo vidutinio amžiaus mokinių grupė (V–VIII klasės) – 11 dalyvių, 8 dalyviai – pradinių klasių mokiniai, iš gimnazinių klasių tesulaukta vieno, bet įtaigiai sakmes sekusio Baltijos gimnazijos mokinio. Gana aktyvūs buvo rusų dėstomosios kalbos mokyklų mokiniai ir mokytojai: iš šių mokyklų dalyvavo 4 mokiniai, vienas dalyvis buvo apdovanotas specialiuoju prizu kaip gerai konkurse pasirodęs ne lietuvių kalba dėstomųjų mokyklų mokinys.
Kaip ir kasmet, po tris geriausius grupių nugalėtojus buvo apdovanota šiam konkursui pasakų tematika kuriamais dailininkės Audronės Adomavičienės paveikslais, taip pat knygomis. Rudenį gražiausias pasakas galės išgirsti „Radijo gamos“ klausytojai. Mokinius rengusiems mokytojams buvo padėkota, įteikta pavasarinių gėlių ir „Gimtosios kalbos“ žurnalų.
Albinas Drukteinis
trečią vietas laimėjo Justina Stončiūtė ir Valerija Daukšaitė (abi iš Šiaulių universiteto gimnazijos). Iš III–IV klasių gimnazisčių nepralenkiama buvo Agnė Skodminaitė (Šiaulių universiteto gimnazija), antra liko Dominyka
Malinauskaitė (Juliaus Janonio gimnazija), o trečią vietą pasidalijo Aušrinė Skėrytė (Šiaulių universiteto gimnazija) ir Gabrielė Repšytė (Juliaus Janonio gimnazija). Iš vaikinų raštingiausias pasirodė besąs Jonas Švagždys (Juliaus Janonio gimnazija).
Suaugusiųjų grupės nugalėtoja tapo Šiaulių kolegijos administratorė Diana Šišlaitė, o jos sesuo Lina, Šiaulių universiteto informatikos specialybės antrakursė, buvo pirma tarp studentų. Jai atiteko UNESCO Šiaulių klubo
kasmet skiriamas specialus prizas raštingiausiam Šiaulių studentui.
Laima Malakauskienė
Atidaryta paroda, skirta Panevėžio mokytojų seminarijos pirmos laidos
(1925 m.) 90-mečiui paminėti. Parodoje – ir Juozo Balčikonio bei Petro Būtėno veiklos stendai.
Birutė Goberienė
sistemos http://deklaravimas.vmi.lt
Nuoširdžiai dėkojame už paramą!
Daugiau informacijos
pasirodė Juozo Balčikonio gimnazijos komanda.
Daugiau informacijos
Daugiau informacijos
mokslinė-praktinė konferencija „Gimtosios kalbos upės ir upeliai“. Nuspręsta tokias konferencijas, skirtas Tarptautinei gimtosios kalbos dienai, rengti
kasmet.
Daugiau informacijos
Kazlų Rūdos savivaldybė išleido Lietuvių kalbos draugijos garbės pirmininko docento Aldono Pupkio parengtą knygelę „Kazlų Rūdos savivaldybės vietovardžiai“. Joje pateikiamas Kazlų Rūdos apylinkių vietovardžių žodynėlis, atskirai apžvelgiama šio krašto vietovardžių kilmė ir daryba, svarstomi kai kurių vietovardžių normos klausimai. Išsamiau aprašomos didesnės šio krašto gyvenvietės – jų istorija, vardo kilmė, įdomesni kultūros ir gamtos objektai. Knygelės leidybą parėmė Lietuvių kalbos draugija.

lietuvių kalbos, ir mūsų šalies svečiams, norintiems geriau susipažinti su
viena iš gyvųjų baltų kalbų.

Antanas Balašaitis. Tarmių atgijimas literatūroje
kad metinis LKD nario mokestis yra 3 eurai, studentams ir pensininkams –
1 euras. Bedarbiai nuo nario mokesčio atleidžiami.
Algirdas Malakauskas. Skaudus praradimas
Skelbimas
Informacijos galima teirautis el. paštu animatoriuss@gmail.com
Rūta Činčytė, Rita Urnėžiūtė. Įspūdžiai iš Jaunųjų filologų stovyklos Dieveniškėse

XXIII lietuvių kalbos diktanto konkursą.
Plačiau
Plačiau
Plačiau
Plačiau
Kalbėtasi apie 2014 m. veiklos kryptis. Suvažiavimo dalyviai pritarė siūlymui rengti kalbos seminarus su rajonų žiniasklaidos darbuotojais ir įgaliojo
valdybą surengti kelis bandomuosius seminarus. Taip pat nutarta kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją, Lietuvos mokslų akademiją, Lietuvos mokslo tarybą ir prašyti sudaryti komisiją ar panašią instituciją, kuri vertintų aukštųjų mokyklų vadovėlių kalbą.
Apsvarstyti Petro Būtėno premijos reikalai. LKD pasižadėjo pagal išgales finansiškai prisidėti prie šios premijos.
Diskutuota dėl asmenvardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečių dokumentuose. Išklausyta pastabų apie du Seimui pateiktus svarstyti įstatymų projektus. Apibendrinus diskusijos dalyvių teiginius padaryta išvada, kad dėl įvairių priežasčių (pirmiausia dėl antikonstitucinių nuostatų) atmestinas Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės pateiktas projektas ir palaikytinas
Valentino Stundžio su grupe Seimo narių parengtas projektas. (Rita Urnėžiūtė)
ir bibliotekos direktorė Birutė Ruzgienė. Apie Kėdainių krašto lituanistus, dirbusius prie didžiojo žodyno, apie žodžių rinkimą šiame krašte kalbėjo
renginio organizatorė rajono savivaldybės kalbininkė Rūta Švedienė. Knygos autorių Aldoną Pupkį, Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojas Gertrūdą Naktinienę ir Janiną Švambarytę-Valužienę kalbino „Gimtosios kalbos“ žurnalo vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė. Dalytasi įspūdžiais apie naująją knygą,
papasakota visuomenei mažai žinomų, intriguojančių žodyno istorijos epizodų, supažindinta su Lietuvių kalbos instituto žodynininkų darbais ir planais. Mikalojaus Daukšos bibliotekai padovanota naujoji Aldono Pupkio
monografija ir visas glėbys naujausių Lietuvių kalbos instituto išleistų knygų.

rajono ir miesto savivaldybės atstovai padėjo gėlių prie kalbininko Petro
Būtėno kapo Panevėžio Kristaus Karaliaus kapinėse ir susitiko su jo sūnaus Donato Būtėno šeima.
Daugiau informacijos
Džiaugiamės Jūsų nuveiktais darbais, linkime neblėstančios energijos ir
naujų kūrybinių sumanymų!
LKD taryba

Plačiau
Renginyje dalyvavo Utenos krašto poetė Regina Katinaitė-Lumpickienė,
LKD pirmininkas Bonifacas Stundžia ir jo pavaduotoja Rita Urnėžiūtė.
Plačiau

išrinktas Europos akademijos (Academia Europaea) nariu.
Nuoširdžiai sveikiname ir didžiuojamės!
www. ae-info.org
Už Kazlų Rūdos krašto garsinimą Lietuvoje ir už lietuvių kalbos saugojimą bei puoselėjimą LKD garbės pirmininkui doc. dr. Aldonui Pupkiui suteiktas Kazlų Rūdos garbės piliečio vardas.
Nuoširdžiai džiaugiamės ir sveikiname!
Plačiau:
www.zemko.lt
www.pzemaitis.lt
Plačiau
Plačiau

LKD garbės nario, ilgamečio Raseinių rajono valdybos kalbos tvarkytojo Petro Baužio knygą „Tik su savo švaria kalba esu lietuvis“. Į ją pakliuvo daugiau kaip šimtas Petro Baužio straipsnių ir straipsnelių kalbos kultūros klausimais, skelbtų rajono spaudoje ir „Gimtojoje kalboje“, keliolika pasakojimų apie LKD veiklą, pluoštas prisiminimų apie įvairiais gyvenimo laikotarpiais sutiktus žmones. Petro Baužio kalbos patarimai patraukia išradingumu, šmaikštumu
ir įtaigumu. Nors kai kurie straipsniai skelbti prieš porą dešimtmečių, juos įdomu skaityti ir šiandien. Knyga bus naudinga naujų idėjų ieškantiems mokytojams, kalbos tvarkytojams, studentams filologams.

rengiama konferencija „Tarmės – svarbi kultūros paveldo dalis“.
Pranešimus skaitys Danguolė Mikulėnienė, Rima Bakšienė, Rita Urnėžiūtė, Aldonas Pupkis. Dalyvaus Jauniaus Vyliaus vadovaujamas folkloro
ansamblis. Maloniai kviečiame atvykti!
Renginio programa
Išsamesnis pasakojimas

Aldona Pauliukaitienė. Jurbarke išaugusi dialektologė
atsiminimų apie Vytautą Vitkauską knygą. Norėtume, kad ji atspindėtų
mokslinę ir visuomeninę Vytauto Vitkausko veiklą, atskleistų jo puoselėtas vertybes.
Laukiame kalbininko bendramokslių, bendradarbių ir bendraminčių
atsiminimų, knygai iliustruoti tinkamų nuotraukų, laiškų, dokumentų.
Daugiau informacijos
Diskutuota dėl 2013 m. veiklos krypčių. Skyrių nariai kviesti prisidėti prie
vasarą rengiamos ekspedicijos Dieveniškėse. Tartasi, kaip rengti atsiminimų apie prof. Vytautą Vitkauską knygą ir prisidėti prie jau rengiamos knygos apie prof. Albertą Rosiną. Raginta atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos ir literatūros dėstymą mokyklose. Pateikta siūlymų dėl paramos LKD skyrių renginiams.
Suvažiavimo dalyviai, susitikę su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke doc. dr. Daiva Vaišniene, kalbėjosi apie mokyklinės lituanistikos aktualijas, dalijosi mintimis apie viešosios kalbos padėtį.
Suvažiavime priimtas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką ir Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką
dėl gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo Lietuvos Respublikoje
nevalstybinėmis kalbomis.
LKD suvažiavimo dalyviams koncertavo bardas Povilas Girdenis, Tarmių metams skirtą videoperformansą „Tarmė“ parodė menininkė Jurgita Juodytė.
Dėl gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo Lietuvos Respublikoje
nevalstybinėmis kalbomis
Atsisveikinimo žodis
50 proc. lėšų, surinktų iš 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, bus skiriama
LKD skyrių poreikiams.
Dėkojame visiems draugijos nariams ir bičiuliams už paramą.
LKD valdyba
bibliotekoje ir jos padaliniuose vyks tarmių vakaronės, o rudenį numatoma surengti mokslinę konferenciją „Tarmės – svarbi kultūros paveldo dalis“. Į pirmąjį Tarmių metams skirtą renginį Kazlų Rūdos viešoji biblioteka kviečia balandžio 26 d. 16 val.
Kvietimas
ir Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus atstovai aplankė kalbininko
kapą gimtuosiuose Ėriškiuose, koplytstulpį ir Ėriškių Juozo Balčikonio mokyklą. Svečiuotasi ir Ramygalos gimnazijoje, kurioje parengta įdomi paroda
(muziejaus vadovė Irena Zubauskienė ir bibliotekininkė Daiva Leckienė).
Juozas Balčikonis 1895–1898 m. mokėsi Ramygalos pradinėje mokykloje, kurios, deja, nebėra.
2013 m. vasarą organizuoti. Ekspediciją numatoma surengti paskutinę birželio savaitę. Kaip ir pernai, ekspedicijos rengėjai bendradarbiaus su Vilniaus universitetu, Kalbos praktikos centru „Lingua Lituanica“, Dieveniškių verslo ir technologijų mokykla.
Vitkauską, skelbiame pluoštelį jo vaikystės draugų ir brolio Algio Vitkausko atsiminimų, užrašytų praėjusią vasarą Kuršėnuose.
Vidmantas Kuprevičius. Brangios buvo tos dienos...
Bonifacas Stundžia. Tarmės sulaukė savo metų
Lietuvių kalbos draugijos tarybos nariams kelia nerimą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pastangos versti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą
politinių derybų dalyku. Esame įsitikinę, kad tokie veiksmai žeidžia lituanistų – mokytojų ir mokslininkų – profesinį orumą, o įteisinamos vis didesnės nuolaidos ne lietuvių kalba dėstomųjų mokyklų mokiniams, reikalavimų
keitimas jų neįvertinus visais aspektais ir skubotas jų taikymas trikdo suplanuotą rengimąsi egzaminui, kenkia jo vertei, skaldo visuomenę, griauna jaunimo pasitikėjimą Lietuvos valstybe ir jos švietimo sistema.
Mūsų supratimu, švietimo ir mokslo ministro vasario 20 d. įsakymu patvirtinti
lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pakeitimai yra nepagrįsti ir neatsakingi. Raginame Švietimo ir mokslo ministeriją neversti Lietuvos
mokinių ir mokytojų abejotinos vertės sprendimų įkaitais.
Lietuvių kalbos draugijos tarybos nariai
Lietuvių kalbos draugijos tarybos raštas dėl lietuvių kalbos ir literatūros
brandos egzamino
Renginį pradėjo LKD ŠU grupės kuratorė, Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros vedėja dr. Ona Laima Gudzinevičiūtė, kuri visiems susirinkusiems pristatė vakaronės viešnią – katedros dėstytoją, žurnalistę, keliautoją Vitaliją Morkūnienę. Dėstytojos aistra – kelionės. Ji jau yra buvusi įvairiuose žemės kampeliuose – Egipte, Irane, Tailande, Filipinuose. Apie šį kraštą ir sukosi Vitalijos Morkūnienės mintys. Demonstruodama nuotraukas iš kelionės, Vitalija Morkūnienė gyveno prisiminimais. Kelionės metu patirti nuotykiai, išgyventi jausmai greitai atgijo dėstytojos kalboje, o visi vakaronės dalyviai galėjo išgirsti įdomių istorijų apie kitų šalių gamtą, žmones, papročius, kultūrą ir kt. Gerdami arbatą, dalyvavusieji dalijosi savo kelionių įspūdžiais.
Nuoširdžiai dėkojame Vitalijai Morkūnienei už įdomų, įtaigų pasakojimą. Visi nusikėlėme ne tik į Filipinus, bet ir pradėjome planuoti 2013-ųjų keliones.
Irma Jurgaitytė,
LKD ŠU studentų grupės koordinatorė

Džiaugiamės, kad akcijos dalyvių padovanotos knygos rado vietą
Dieveniškių krašto bibliotekose.
Linkime malonaus skaitymo!
universiteto ir Lietuvių kalbos draugijos Klaipėdos skyriaus. Ne visai įprastas
jis buvo ir dėl formos, ir dėl iniciatorių. Konferencijos pobūdį atitiko skaitomi praktiniai pranešimai nelietuviškų asmenvardžių vartosenos reglamentavimo
ir vartosenos klausimais, o diskusijoms buvo skirta antroji renginio dalis. Čia buvo įvairų diskusijų temų, kiekvienos temos diskusijų organizatoriai skaitė įvadinius, problemas iškeliančius nedidelius pranešimus. Svarbu ir
neįprasta, kad renginio iniciatoriai buvo Klaipėdos verslininkai (Mindaugas Karalius). Su konferencijoje svarstytais klausimais, iškeltais pasiūlymais
savo susirinkime bus supažindinti „Rotary“ klubo nariai, ir gal tai išsirutulios į nuolatinį kalbininkų ir verslo organizacijų bendradarbiavimą.
Konferencijoje-diskusijoje daugiausia buvo svarstomi nelietuviškų pavardžių vartosenos dalykai – tai pagrindinė renginio tema (pranešimus skaitė Valstybinės kalbos inspekcijos ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
atstovai), bet buvo diskutuojama ir įmonių pavadinimų, gatvių pavadinimų kausimais, atskirai aptarta, kaip bendruomenei įsitraukti į kalbos priežiūros
ir tvarkybos procesą.
Renginyje dalyvavo regiono savivaldybių kalbos tvarkytojai, žiniasklaidos
atstovai, leidyklų darbuotojai. (Albinas Drukteinis)
Konferencijos išvados
Jurgio Dovydaičio 105-osioms gimimo metinėms. Pradžia 15 val.
Kvietimas
netrūko smalsuolių prie ąžuolų lapais papuoštos Kalbos praktikos centro „Lingua Lituanica“ palapinės. Pirmąją mugės dieną Centro direktorė LKD valdybos narė Irena Kruopienė su talkininkais čia surengė tarties valandėlę. Antrąją dieną Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinės mokyklos jaunieji
gitaristai (vad. Svetlana Kirkilienė) ir NVO jaunųjų kūrėjų klubas „Strėlė“
(vad. Daina Balčienė) kvietė į gitaros ir pasakų rytmetį, Lietuvos edukologijos universiteto studentai (vad. Lina Murinienė) ragino dalyvauti kalbos viktorinoje
ir išmėginti sėkmę prie laimės šulinio, o „Lingua Lituanica“ studentai
pasirodė gerai išmokę lietuviškai ir nestokojantys šmaikštumo. Paskutinę mugės dieną LKD valdybos narės Lina Biekštaitė, Irena Kruopienė ir Rita Urnėžiūtė drauge su praeiviais skaitė ir komentavo XIX a. pabaigos – XX a. pirmųjų dešimtmečių laikraščių ir vadovėlių ištraukas, reklamos skelbimus, renginių afišas. Kalbos renginiai „Lingua Lituanica“ palapinėje baigėsi mokytojos Ritos Šaltmerienės pamokėle patiems mažiausiems mugės dalyviams. Džiaugiamės, kad mugės margumyne lietuvių kalbos valandėlės sulaukė neįtikėtinai didelio dėmesio, ir sveikiname šią idėją pasiūliusias „Lingua Lituanica“ darbuotojas!

Ekspedicijos rengėjai buvo nusiteikę ne tik surinkti kuo daugiau duomenų mokslo tyrimams, bet ir sudominti Dieveniškių krašto gyventojus kultūrine programa.
Rita Urnėžiūtė. Ačiū už atvertas duris ir širdis

Aurelija Genelytė-Gritėnienė. Nacionalinis konkursas „Mano žodynas“
Plačiau
Antanas Balašaitis. Maironio balsai didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“

Kristaus Karaliaus kapinėse ir Ėriškių kapinėse), padėjo gėlių. Su Ėriškių
Juozo Balčikonio pagrindinės mokyklos mokiniais kalbėtasi apie kalbininkų darbą, didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ leidybą.

Rita Urnėžiūtė. Atsisveikinant su Juozu Bilevičiumi
kraštotyrininkę, knygų ir gausybės straipsnių autorę, Sintautų
gimtojo žodžio bičiulių draugijos „Aidija“ įkūrėją, simbolinių „Aitvarų“, jai
paskirtų už gimtosios kalbos puoselėjimą ir kraštotyros veiklą, savininkę
Mariją Puodžiukaitienę.
Šakių lietuvių kalbos puoselėtojų klubas „Žodžio tėviškė“. Netekome
Marijos Puodžiukaitienės
skyrius surengė XXI lietuvių kalbos diktanto konkursą, skirtą Motinos dienai paminėti.
Diktantą rašė 68 dalyviai. Aktyviausi buvo Šiaulių universiteto ir Juliaus
Janonio gimnazijų moksleiviai. Suaugusiųjų grupėje vėl nugalėjo gydytojas Albertas Griganavičius, raštingiausia studente antrus metus iš eilės tapo Technologijos fakulteto statybos inžinerijos specialybės III kurso studentė
Laura Reizgevičiūtė. Raštingiausia motina pripažinta Daiva Stakvilevičienė, Gegužių progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Tarp moksleivių pirmąsias vietas užėmė ŠU, Juliaus Janonio, ,,Romuvos“ ir Stasio
Šalkauskio gimnazijų bei Gegužių progimnazijos mokiniai.

LKD pirmininku perrinktas prof. Bonifacas Stundžia.
Skelbiame „Gimtosios kalbos“ žurnale išspausdintą suvažiavimo diskusijų apžvalgą

Plačiau
Prašymas pervesti pasirinktai organizacijai 2 proc. pajamų mokesčio šiais metais teikiamas pagal naujos redakcijos formą FR0512 (02 versija). Ją galima rasti interneto svetainėje http://deklaravimas.vmi.lt/
Naujos formos prašyme užtenka nurodyti paramos gavėjo kodą.
Lietuvių kalbos draugijos nariams ir rėmėjams maloniai primename, kad
mūsų organizacijos kodas yra 191676886.
50 proc. lėšų, surinktų iš 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, bus skiriama Lietuvių kalbos draugijos skyriams.
LKD valdyba
apdovanotųjų – LKD Panevėžio skyriaus nariai Vitalija Vasiliauskaitė ir Eugenijus Urbonas.
Nuotraukos
Įrašas (laida „Seimo savaitė“)

kalbos draugijos renginys „Maironis – Lietuvai ir pasauliui“, skirtas
Pasaulinei poezijos dienai.
Plačiau
Renginio fragmentai („Bernardinai.TV“)
atsiminimus, pasakojimus apie savo tėvus. Svetainės kūrėjai laukia ir nuotraukų, piešinių, filmuotos medžiagos. Pamėginkime paįvairinti svetainę
ir pasakojimais apie savo tėvų kalbą, jų mėgstamus žodžius, dainuotas
dainas, pasektas pasakas ar sukurtas istorijas.
Rašinius, prisiminimus, nuotraukas siųskite adresu ode.tevui@gmail.com.
Komisija nutarė skirti šį apdovanojimą ir Lietuvių kalbos draugijos siūlytam kandidatui, Panevėžio skyriaus pirmininkui Eugenijui Urbonui. Ilgamečiam
LKD nariui, Panevėžio skyriaus įkūrėjui ir vadovui, Lietuvos maironiečių draugijos įkūrėjui ir vadovui, nenuilstančiam kultūrinio gyvenimo organizatoriui Eugenijui Urbonui Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis
„Tarnaukite Lietuvai“ paskirtas už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje.
Labai džiaugiamės, kad šį apdovanojimą taip pat pelnė LKD Panevėžio
skyriaus narė Vitalija Vasiliauskaitė. Šiai veikliai muziejininkei ir
kraštotyrininkei Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis skirtas
už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui.
Apdovanojimų ceremonija vyks kovo 30 d. Panevėžyje. Daugiau informacijos apie renginio vietą ir laiką bus paskelbta vėliau.
Sveikiname Eugenijų Urboną, Vitaliją Vasiliauskaitę ir visus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatus!
LKD valdyba
žodyno“ redaktorius, tarmių tyrėjas, kalbos kultūros ugdytojas, veiklus
Lietuvių kalbos draugijos narys Vytautas Vitkauskas.
Nuoširdžiai užjaučiame a. a. Profesoriaus gimines, bičiulius ir kolegas.
Lietuvių kalbos draugijos valdyba
Eugenijus Urbonas. Žodis kurso draugui prof. Vytautui Vitkauskui Kuršėnų kapinėse
Bendrinės kalbos skyrius kviečia dalyvauti 19-ojoje Jono Jablonskio konferencijoje, skirtoje jo „Lietuvjų kalbos sintaksės“ šimtmečiui paminėti. Konferencija rengiama Vilniaus universitete 2012 metų spalio 5 dieną.
Kvietimas
rengia mokslinį seminarą „Kalbos praktikos problemos“. Seminaras vyks
2012 m. balandžio 13 d. KU Humanitarinių mokslų fakultete (pradžia 10 val.). Jame bus skaitomi pranešimai ir diskutuojama kalbos vartosenos, kalbos mokymo klausimais, atskirai aptariama jūreivystės terminija. Kviečiame ir pranešėjus, ir klausytojus. Pranešimai bus spausdinami tęstiniame leidinyje „Kalbos praktikos problemos“.
Išsamesnės informacijos teiraukitės el. paštu albinas@takas.lt
universiteto Lietuvių literatūros katedra lapkričio 15–16 d. kviečia dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Maironis ir jo epocha“. Dalyviai registruojami iki rugsėjo 30 d. Daugiau informacijos – rengėjų laiške.
Iškilmingai įteiktos šių metų Petro Būtėno premijos. Jų laureatais tapo žodynininkas Antanas Balašaitis ir geografas, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos muziejaus vadovas Vytautas Baliūnas.
Plačiau

apnuoginta širdis“, skirtą Vytauto Mačernio 90-osioms gimimo metinėms. Poeziją skaitė Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos moksleiviai. Apie tragiškos lemties poetą Vytautą Mačernį, apie jo šeimą, mylimąją pasakojo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė. LKD
garbės pirmininkas Aldonas Pupkis papasakojo apie Vytauto Mačernio amžininkus, talentingus karo ir pokario verpetų išblaškytus kalbininkus.

komunikacijos katedra drauge su Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių
universiteto grupe organizavo renginių ciklą, skirtą Humanitarinio fakulteto
55 metų sukakčiai.
Plačiau

Vilniaus istorinių kapinių draugijos „Rasos“ surengtas pašnekesys iš ciklo „Susitikimai“. Renginį, skirtą kalbininkui Andriui Ašmantui ir jo kartai, vedė istorikė Vida Girininkienė. Mintimis pasidalijo prof. Leonas Ašmantas, LKD pirmininkas prof. Bonifacas Stundžia, LKD garbės pirmininkas doc. Aldonas Pupkis, istorikas, monografijos „Endriejavas“ sudarytojas Virginijus Jocys, rašytojas ir leidėjas Jeronimas Laucius, vaikų kalbos specialistė doc. Vitolda Glebuvienė ir kiti. Violončele griežė Ignė Pikalavičiūtė, žemaitiškų dainų padainavo folkloro ansamblio „Tyklė“ dainininkai.

bičiuliams už LKD veiklai skirtus 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.
20-metis. Ta proga grupė žmonių, prisidėjusių prie Baltijos regiono tautų bendradarbiavimo, apdovanota Baltijos Asamblėjos medaliais. Tarp apdovanotųjų – Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvių kalbos draugijos pirmininkas Bonifacas Stundžia ir Lietuvių kalbos draugijos tarybos narys
Vladas Braziūnas. Nuoširdžiai sveikiname kolegas!
Plačiau apie renginį
2005 m.). Konkurse dalyvavo 22 įvairių savivaldybės skyrių ir Jurbarkų
seniūnijos darbuotojai. Pagal komisijos, vadovaujamos administracijos direktoriaus Petro Vainausko, nuostatus jie atliko trijų dalių užduotis: rinkosi didžiųjų raidžių rašymo variantus, turėjo prisiminti j rašymą žodžio viduryje,
taisyti netaisyklingus sakinius ir ypač painų siunčiamąjį raštą.
Pirmąsias dvi vietas laimėjo Dokumentų ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Irena Giedraitytė, dvi antrąsias – Finansų skyriaus vedėja
Audronė Stoškienė ir Juridinio skyriaus vedėja Rūta Vasiliauskienė, trečiąją – Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Inga Žukauskienė.
